Beveik šeši iš 10 Z kartos atstovų 2025 m. skaitmeninę gerovę įvertino kaip „aukštą“ arba „labai aukštą“, o „puikiai besijaučiančių“ internete skaičius išaugo iki daugiau nei vieno iš 10 – kaip rodo nauji tyrimai, tai didžiausia procentinė dalis nuo tyrimo pradžios.   

45 proc. Z kartos respondentų pernai internete „jautėsi labai gerai“, o 13 proc. – „puikiai“. Atitinkamai tai yra 1 ir 3 procentiniais punktais daugiau, palyginti su praėjusių metų rezultatais. „Labai gera savijauta“ apskritai reiškia „labai teigiamą“ internetinę patirtį, o „puikios savijautos“ kategorija rodo itin pozityvias bendravimo patirtis ir veiklas. Šiek tiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) nurodė patirtį vertinantys kaip labiau prie vidutinės arba vidutinę, o 6 proc. įvardijo patiriantys sunkumų – tai reiškia, kad jie esą nuolat susidurdavę su neigiama internetine patirtimi ir jos rezultatais. Labiau vidutinės patirties ir sunkumų patiriančių respondentų kategorijų skaičius sumažėjo atitinkamai 3 ir 1 procentiniu punktu, palyginti su 2024 m.

„Džiugu matyti, kad daugiau jaunų žmonių internete puikiai jaučiasi nepaisant nuolatinių iššūkių ir bendrų pesimizmo ir nevilties naratyvų,“ – sakė „ConnectSafely“ generalinis direktorius Laris Magidas. „Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis tie, kurie „jaučiasi labai gerai“, dažnai yra labiausiai įsitraukę į skaitmeninį gyvenimą. Su tinkama pagalba ir palaikant atvirą dialogą tarp paauglių ir jų tėvų, jaunimas gali šiose erdvėse naršyti atsakingai ir paversti savo internetinę veiklą teigiamomis, sveikomis patirtimis.“

Pastaruosius ketverius metus „Snap“ įvairiose platformose atliko skaitmeninės gerovės tyrimus ir Saugesnio interneto dieną (SID) paskelbė visas jų išvadas. Rezultatai yra mūsų pagrindinis indėlis į bendrą technologijų ekosistemą ir papildo įrodymų bazę, kuri padeda mums visiems kurti saugesnes, sveikesnes ir pozityvesnes skaitmenines patirtis visiems. Šį konkretų tyrimą „Snap“ vykdys dar vienerius metus (2026 m.), o 2027 m. SID dieną paskelbs paskutiniųjų penktųjų metų išvadas. Tyrimas apima Z kartos paauglių ir jaunų suaugusiųjų patirtį naudojantis visomis platformomis, paslaugomis ir įrenginiais. Atskirai „Snapchat“ dėmesys nėra skiriamas.        

Socialiniai tinklai: ką bendro turi puikiai besijaučiančių kategorijų atstovai 

Rezultatai parodė, kad Z kartos atstovai, kurie skaitmeninėje erdvėje jaučiasi geriau, yra labiau prisitaikę valdyti internetinę riziką ir spręsti susijusias problemas. Pavyzdžiui, 74 proc. asmenų, priskirtų puikiai besijaučiančiųjų kategorijai, teigė, kad praėjusiais metais susidūrė su tam tikrais pavojais internete, o tarp asmenų, priskirtų patiriantiems sunkumų, beveik devyni iš 10 (88 proc.) teigė susidūrę su tam tikrais pavojais internete – skirtumas tarp šių grupių yra 14 procentinių punktų. Svarstant galimą seksualinį išnaudojimą internete, šis atotrūkis padidėjo iki 16 procentinių punktų. Toliau pateiktoje diagramoje parodyti šioms dviems kategorijoms priskiriami asmenys ir jų patirtys, susijusios su pavojingu elgesiu, kuris gali paskatinti susidūrimą su seksualiniu išnaudojimu, pavyzdžiui, įsilaužimai, viliojimas internetu seksualiniais tikslais ir viliojimas apgaule.

Be to, rezultatai rodo, kad „aktyvus įsitraukimas“ socialiniuose tinkluose buvo pagrindinė internete puikiai besijaučiančių asmenų savybė. Trys ketvirtadaliai respondentų „puikiai besijaučiančiųjų“ kategorijoje teigė, kad yra smarkiai įsitraukę į socialinius tinklus juose praleidžiamo laiko, dalyvavimo lygio ir bendros socialinių tinklų svarbos jų gyvenime atžvilgiais. Tačiau tarp patiriančiųjų sunkumų tik vienas ketvirtadalis (25 proc.) teigė, kad yra labai įsitraukę į socialinius tinklus. Šie rezultatai taip pat pavaizduoti toliau pateiktoje diagramoje.  

Šie rezultatai yra „Snap“ vykdomo Z kartos skaitmeninės gerovės tyrimo dalis ir paskutinė dalis nustatant mūsų skaitmeninės gerovės indeksą (DWBI), kuriuo matuojama, kaip paaugliai (13–17 m.) ir jauni suaugusieji (18–24 m.) naudojasi internetu šešiose šalyse: Australijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Indijoje, JK ir JAV. Taip pat apklausėme 13–19 metų amžiaus vaikų tėvus apie jų paauglių patirtį susiduriant su internetinėmis rizikomis. Ši naujausia apklausa buvo vykdoma nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki gegužės 10 d., joje dalyvavo 9037 respondentų iš trijų amžiaus grupių šešiose geografinėse vietovėse. 

Toliau pateikiami keli svarbūs 4–aisiais metais gauti rezultatai:

• Šešiose šalyse susidūrimas su internetiniais pavojais tarp Z kartos atstovų 2025 m. ir toliau dažnėjo: aštuoni iš 10 respondentų (81 proc.) teigė, kad jie susiduria su tam tikru pavojumi. Tai vienu procentiniu punktu (80 proc.) daugiau palyginti su 2024 m., ir penkiais procentiniais punktais (76 proc.) daugiau nuo šio tyrimo pradžios 2022 m.    

• Susidūrimas su netikromis naujienomis ¹/dezinformacija (54 proc.), grasinimai smurtu (47 proc.) ir nepageidaujami kontaktai (35 proc.) buvo trys dažniausi skaitmeniniai pavojai 2025 m. – jie atitinka ir ankstesnių trejų metų rezultatus. Į dažniausiai patiriamų pavojų penketuką taip pat įeina apsimetinėjimas kitu asmeniu internete (30 proc.) ir seksualinio pobūdžio pavojai (29 proc.). 

• Pirmą kartą nuo tyrimo pradžios paprašėme pasipasakoti Z kartos atstovų apie jų susidūrimus, jei tokių buvo, su verbavimu į vietines gaujas. 4 proc. respondentų šešiose šalyse teigė susidūrę su šiuo pavojumi, kuris yra rečiausiai pasitaikantis iš 15 į tyrimą įtrauktų pavojaus rūšių.   

• Džiugina tai, kad daugiau paauglių nei bet kada anksčiau kreipėsi pagalbos po to, kai susidūrė su pavojumi internete. Daugiau nei septyni iš 10 (71 proc.) teigė, kad kalbėjosi su kuo nors arba prašė pagalbos, palyginti su 68 proc. 2024 m. ir 59 proc. 2023 m. Beveik devyni iš 10 tėvų (88 proc.) teigė, kad jų paauglys jiems papasakojo apie pavojingą incidentą, o tai yra dviem procentiniais punktais daugiau, palyginti su ankstesniais trejais metais (86 proc.). Vis dėlto, ir toliau vis mažiau paauglių ryžosi aptarti rimtus pavojus, pavyzdžiui, savęs žalojimą ar susidūrimą su smurtiniu ekstremistiniu arba teroristiniu turiniu. (Paauglių patirtis, susijusi su šia didele rizika, iš esmės nepasikeitė.)

• Kaip ir ankstesnių tyrimų atveju, naujausi rezultatai ir toliau rodo, kad Z kartos atstovai, turintys daugiau galimybių gauti pagalbos, skaitmeninėje erdvėje jaučiasi geriau. Pagalbos šaltinis apibrėžiamas kaip asmuo namuose, mokykloje, darbe arba bendruomenėje, į kurį jaunuolis gali kreiptis su problema ar kilus susirūpinimui, bei kuris jo išklausys arba kuris tiki, kad jaunuolis gyvenime bus sėkmingas. Iš Z kartos atstovų, turinčių nuo 9 iki 12 padedančių asmenų (didžiausias skaičius), beveik du trečdaliai priklausė puikiai besijaučiančiųjų kategorijai (64 proc.). Iš turinčiųjų nuo 0 iki 4 padedančių asmenų (mažiausias skaičius), daugiau nei trys ketvirtadaliai (77 proc.) priklausė sunkumus patiriančiųjų grupei.      

Šios įvairios išvados rodo, kad nepaisant padidėjusio pavojaus, daugelis Z kartos atstovų tampa vis atsparesni ir naudojasi įvairiomis priemonėmis bei ištekliais, padedančiais jiems spręsti internete kylančias problemas. Šie požymiai pabrėžia nuolatinį skaitmeninio ir socialinių tinklų raštingumo bei analitinių ir kritinio mąstymo įgūdžių stiprinimo poreikį.   

4 metai DWBI 

Skaitmeninės gerovės indeksas kiekvienam respondentui priskiria nuo 0 iki 100 balų, atsižvelgiant į respondento sutikimą su įvairiais nuotaikų teiginiais. Po to atskirų respondentų surinkti balai sudaro konkrečios šalies balus ir šešių šalių vidurkį. 2025 m. visose šešiose geografinėse vietovėse apskaičiuotas DWBI vidurkis padidėjo vienu tašku nuo 63 2024 m. iki 64. Apibendrinant, tai tebėra vidutinis rodiklis, tačiau, atsižvelgiant į paaugliams ir jauniems suaugusiesiems didėjančias rizikas, jis yra teigiamas. (Trys ketvirtadaliai (76 proc.) paauglių teigė, kad 2025 m. yra susidūrę su pavojais, palyginti su 73 proc. paauglių ankstesniais metais; tuo tarpu jauniems suaugusiesiems kylanti rizika sumažėjo vienu procentiniu punktu nuo 87 proc. 2024 m.) 

Ketvirtus metus iš eilės Indija užregistravo aukščiausią DWBI rodiklį – 69. Tai yra dviem punktais daugiau nei 2024 m., ir iki šiol aukščiausias rodiklis bet kurioje šalyje. Prie nuolatinio Indijos DWBI rodiklio didėjimo prisideda įsitraukiančių ir dėmesingų tėvų pagalbos kultūra. JAV DWBI padidėjo iki 67. Tai taip pat yra didžiausias rodmuo šioje šalyje nuo tyrimo pradžios, ir dviem taškais daugiau nei 2024 m. Visų apskričių rodmenys buvo didesni nei praėjusiais metais. JK, Prancūzijos ir Vokietijos DWBI rodikliai atitinkamai yra 64, 60 ir 61. Australijos DWBI atgavo savo pozicijas su 63 balų rodikliu po to, kai buvo vienintelė šalis, kurios rodiklis 2024 m. nukrito. 

Indeksas grindžiamas PERNA modeliu, kuris yra nusistovėjusios gerovės teorijos atmaina ², kurį sudaro 20 teiginių, susijusių su jausmais, penkiose kategorijose: Teigiamos emocijos, Įsitraukimas, Santykiai, Neigiamos emocijos, ir Pasiekimas. Atsižvelgdami į visą savo internetinę patirtį bet kuriame įrenginyje ar programėlėje (ne tik „Snapchat“) per pastaruosius tris mėnesius, respondentai turėjo nurodyti, kiek sutinka su kiekvienu iš 20 teiginių. Pavyzdžiui, teigiamų emocijų kategorijoje „Apskritai jaučiau, kad tai, ką dariau internete, buvo vertinga ir prasminga“, o santykių kategorijoje „Turiu draugų internete, kurie tikrai manęs klausosi, kai noriu ką nors pasakyti“. (20 DWBI nuotaikų teiginių sąrašą žr. čia.) 

Paaugliams JAV: pateikite paraišką prisijungti prie antrosios mūsų Skaitmeninės gerovės tarybos grupės 

Prieš dvejus metus, norėdami padėti skatinti šių tyrimų vykdymą ir įgyvendinti mūsų nuolatinį įsipareigojimą gerinti paauglių patirtį internete, suorganizavome savo pirmąją Skaitmeninės gerovės tarybą (CDWB) – bandomąją programą, skirtą 13–16 metų paaugliams JAV. Praėjusių metų rugpjūčio mėn. priėjome prie išvados, kad pirmoji taryba ir jos sėkmė lėmė dviejų aktyvių „seserinių“ tarybų veiklą Australijoje, Europoje ir JK. Nekantriai laukiame antros grupės JAV, todėl praėjusį mėnesį pradėjome paraiškų teikimo procesą. Jei esate arba pažįstate jauną paauglį, kuris aistringai siekia gerinti skaitmeninę patirtį, apsvarstykite galimybę teikti paraišką! Išsamią informaciją galima rasti čia.   

Galiausiai „Snap“ džiaugiasi galėdama šių metų nacionaliniame renginyje Sakramente, Kalifornijoje dar kartą prisijungti prie „ConnectSafely“ – oficialaus SID organizatoriaus JAV. Daugiau nei 100 šalių švenčiama SID yra skirta padėti jaunimui ir suaugusiesiems naudoti technologijas atsakingai, pagarbiai, kritiškai ir kūrybingai. Jos metu ketiname pasidalyti kai kuriomis šių naujausių tyrimų išvadomis, kad ir toliau prisidėtume prie pasaulinio dialogo vystymo.     

Daugiau informacijos apie naujausią DWBI ir tyrimus rasite mūsų interneto svetainėje, atnaujintame paaiškinime, išsamiuose tyrimo rezultatuose ir visuose šešiuose lokalizuotuose šalių infografikuose: Australija, Prancūzija, Vokietija, Indija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

— Jacqueline Beauchere, Pasaulinė platformos saugumo vadovė